2012 m. kovo 28 d., trečiadienis
2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis
2009 m. spalio 16 d., penktadienis
Tema: Moterų visuomeninis- politinis judėjimas už savo teises XIX-XX a. pr.
1 skaidrė. Pavadinimas ir PP rengėjas
2. Prezentacijos turinys
2 skaidrė. Prezentacijos turinys
Visuomeninis - politinis moterų judėjimas. Kas tai ir ko siekia? (3 skaidrė)
Trumpa Moterų judėjimų apžvalga (4 skaidrė)
XIX-XX pr. Moterų judėjimo įvykiai chronologine tvarka (5 skaidrė)
Moterų peticija 1866 Britų parlamente. Judėjimo už moterų balsavimo teisę pradžia (6 skaidrė)
John Stuart Mill (Anglija) - moterų teisių rėmėjas (7 skaidrė)
Sujudimas pasaulyje po Moterų peticijos 1866m. atmetimo (8 skaidrė)
2-3 žymiausios kovotojos (trumpos jų biografijos)(9 skaidrė)
Ką pasiekė? - Moterų rinkimų teisė, moterų visiškos politinės teisės, ??? (10skaidrė)
Moterų judėjimas Lietuvoje (11 skaidrė)
Mano nuomonė, išvados (12 skaidrė)
Informacijos šaltiniai (13 skaidrė)
Visuomeninis - politinis moterų judėjimas. Kas tai ir ko siekia? (3 skaidrė)
Trumpa Moterų judėjimų apžvalga (4 skaidrė)
XIX-XX pr. Moterų judėjimo įvykiai chronologine tvarka (5 skaidrė)
Moterų peticija 1866 Britų parlamente. Judėjimo už moterų balsavimo teisę pradžia (6 skaidrė)
John Stuart Mill (Anglija) - moterų teisių rėmėjas (7 skaidrė)
Sujudimas pasaulyje po Moterų peticijos 1866m. atmetimo (8 skaidrė)
2-3 žymiausios kovotojos (trumpos jų biografijos)(9 skaidrė)
Ką pasiekė? - Moterų rinkimų teisė, moterų visiškos politinės teisės, ??? (10skaidrė)
Moterų judėjimas Lietuvoje (11 skaidrė)
Mano nuomonė, išvados (12 skaidrė)
Informacijos šaltiniai (13 skaidrė)
3. Visuomeninis - politinis moterų judėjimas. Kas tai ir ko siekia?
3 skaidrė. Visuomeninis - politinis moterų judėjimas. Kas tai ir ko siekia?
http://lt.wikipedia.org/wiki/Moter%C5%B3_teis%C4%97s
Moterų teisės - žmogaus teisės, garantuojamos moterims.
Women's rights
Judėjimai dėl moters teisių sietini visų pirma dėl moters padėties visuomenėje bei valstybėje. Buvo siekiama lygiateisiškumo. Moteris neturėjo pilietinių teisių arba jos buvo ribotos. Tam tikrų santvarkų laikotarpiais moteriai apskritai nebuvo pripažįstamas (arba ribotai pripažįstamas) teisinis veiksnumas: teisinę reikšmę turinčius veiksmus (pvz., dalyvaujant civilinių santykių apyvartoje - pirkti, parduoti, įgyti nuosavybės ar pan.) už ją turėjo atlikti vyras (sutuoktinis, tėvas).
Viena pirmųjų kovotojų už pilietines moters teises - Olympe de Gouges. Prancūzijos revoliucijos metu ji sukūrė dokumentą „Moters ir pilietės teisių deklaracija“ (1791 m.). 1793 metais Prancūzijoje buvo uždrausti politiniai moterų judėjimai, draugijos, Olympe de Gouges giljotinuota.
Europos kontinente kovojant už moters teises laikytina Suomija, kurioje jau 1885 metais patriarchalinis reguliavimas dėl šeimos turto buvo panaikintas, parlamentas įvedė atskiro sutuoktinių turto institutą. Moteris santuokoje turėjo teisę turėti nuosavo turto (nuosavybės). Teisė balsuoti rinkimuose anksčiausiai iš visų Europos valstybių moterims buvo suteikta taip pat Suomijoje (1906 m.).
Feministiniai judėjimai
Feminizmas yra politinis ir akademinis judėjimas, susijęs su moterų teisių gynimu bei jų išplėtimu. Pati feminizmo istorija jau atsekama nuo XVII amžiaus su pirmomis moteriškomis publikacijomis, tačiau ryškiausias savo formas jis įgijo tik antroje XX amžiaus pusėje. Feminizmo inspiruoti tyrimai atskleidė, kad moteriškas pasaulis dažnai neįtraukiamas į pasaulio suvokimo procesą, o jei taip ir nutinka, tai moteris pristatoma neadekvačiai.
Pagrindiniai feminizmo postulatai:
- pasaulio pažinimas ir tyrinėjimai turi prasidėti nuo moteriškos patirties ir jos padėties visuomeninėje struktūroje;
- feminizmas, kaip kritiškas ir aktyvus judėjimas moterų vardan, siekia sukurti geresnį pasaulį moterims bei, tuo pačiu, ir visai žmonijai.
- moterys yra tam tikra mažuma, t.y. jos yra neprivilegijuotose pozicijose ir neturi socialinės galios, kai, tuo tarpu, vyrai yra dauguma ir naudojasi visomis socialinėmis privilegijomis bei dominuoja moterų atžvilgiu.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Moter%C5%B3_teis%C4%97s
Moterų teisės - žmogaus teisės, garantuojamos moterims.
Women's rights
Judėjimai dėl moters teisių sietini visų pirma dėl moters padėties visuomenėje bei valstybėje. Buvo siekiama lygiateisiškumo. Moteris neturėjo pilietinių teisių arba jos buvo ribotos. Tam tikrų santvarkų laikotarpiais moteriai apskritai nebuvo pripažįstamas (arba ribotai pripažįstamas) teisinis veiksnumas: teisinę reikšmę turinčius veiksmus (pvz., dalyvaujant civilinių santykių apyvartoje - pirkti, parduoti, įgyti nuosavybės ar pan.) už ją turėjo atlikti vyras (sutuoktinis, tėvas).
Viena pirmųjų kovotojų už pilietines moters teises - Olympe de Gouges. Prancūzijos revoliucijos metu ji sukūrė dokumentą „Moters ir pilietės teisių deklaracija“ (1791 m.). 1793 metais Prancūzijoje buvo uždrausti politiniai moterų judėjimai, draugijos, Olympe de Gouges giljotinuota.
Europos kontinente kovojant už moters teises laikytina Suomija, kurioje jau 1885 metais patriarchalinis reguliavimas dėl šeimos turto buvo panaikintas, parlamentas įvedė atskiro sutuoktinių turto institutą. Moteris santuokoje turėjo teisę turėti nuosavo turto (nuosavybės). Teisė balsuoti rinkimuose anksčiausiai iš visų Europos valstybių moterims buvo suteikta taip pat Suomijoje (1906 m.).
Feministiniai judėjimai
Feminizmas yra politinis ir akademinis judėjimas, susijęs su moterų teisių gynimu bei jų išplėtimu. Pati feminizmo istorija jau atsekama nuo XVII amžiaus su pirmomis moteriškomis publikacijomis, tačiau ryškiausias savo formas jis įgijo tik antroje XX amžiaus pusėje. Feminizmo inspiruoti tyrimai atskleidė, kad moteriškas pasaulis dažnai neįtraukiamas į pasaulio suvokimo procesą, o jei taip ir nutinka, tai moteris pristatoma neadekvačiai.
Pagrindiniai feminizmo postulatai:
- pasaulio pažinimas ir tyrinėjimai turi prasidėti nuo moteriškos patirties ir jos padėties visuomeninėje struktūroje;
- feminizmas, kaip kritiškas ir aktyvus judėjimas moterų vardan, siekia sukurti geresnį pasaulį moterims bei, tuo pačiu, ir visai žmonijai.
- moterys yra tam tikra mažuma, t.y. jos yra neprivilegijuotose pozicijose ir neturi socialinės galios, kai, tuo tarpu, vyrai yra dauguma ir naudojasi visomis socialinėmis privilegijomis bei dominuoja moterų atžvilgiu.
4. Trumpa Moterų judėjimų apžvalga
4 skaidrė. Trumpa Moterų judėjimų apžvalga
Moterų pavaldumas yra pastebimas gan nuo senų laikų, tačiau aktyviai moteriški judėjimai pradėjo reikštis nuo 1780-ųjų. Ryškiausi feminizmo protrūkiai pasireiškia liberalių judėjimų ir revoliucijų metu (1780-1790; 1850; XX amžiaus pradžia; 1960-1970). Jis mažiau reiškiasi, kada visuomenė vystosi tolygiai ir joje nepastebima jokių neramumų.
Pirmasis aktyvus feminizmo pasireiškimas buvo apie 1790 metus, kada Prancūzijoje pradėjo kurtis moteriški klubai. Tai buvo moterų susibūrimo vietos, kur aptardavo politinius įvykius bei pačios pradėdavo rašyti politines programas. Šiuose klubuose moterys tapo politiškai sąmoningesnėmis ir pradėjo reikalauti lygių teisių švietimo sistemoje, darbo sferoje bei valdžios struktūrose. Jų toks politinis sąmoningumas buvo inspiruotas Prancūzų revoliucijos deklaruotų laisvės, lygybės ir brolybės
(kodėl ne seserijos?) idėjų.
Tuo laiku buvo sukurta Moterų teisių deklaracija, kaip alternatyva Žmogaus teisių deklaracijai, kur buvo teigiama apie moterų ir vyrų teisių lygybę, nes moterys irgi yra naujai atsiradusios Respublikos pilietės. Šios Deklaracijos iniciatorė Marie Gouze 1793 metais buvo nuteista myriop už tokias radikalias politines pažiūras, o moterų klubai buvo oficialiai uždrausti.
XIX amžiaus feminizmas labiausiai buvo išvystytas JAV. 1830-50 daug moterų buvo įsitraukusios į socialinį judėjimą prieš vergiją.
Tačiau,neturėdamos jokių politinių teisių, jų peticijos ir protestai nesusilaukė pripažinimo. Pvz., , kada buvo priiminėjama konvencija uždraudžianti vergiją, nei viena moteris nebuvo įleista į kongreso posėdį.
Toks politinis moterų ignoravimas sukėlė moteriško protesto bangą, ir vergijos samprata, kuri vyravo rasinių santykių sferoje, buvo perkelta į vyro ir moters santykius, kur moterys matė save vyrų vergėmis.
Dar vienas svarbus įvykis –
Informacijos šaltinis (Laura rado):
http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/sociologijos-paskaitu-konspektas-puslapis13.html
Pirmoji feminizmo banga – kova dėl balsavimo teisės (XIX a. – XX a. pradžia). Antroji banga kilo XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje - tada pradėta kovoti už lyčių socialinių santykių, šeimos struktūros bei kultūros nuostatų keitimą.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Feminizmas
Moterų pavaldumas yra pastebimas gan nuo senų laikų, tačiau aktyviai moteriški judėjimai pradėjo reikštis nuo 1780-ųjų. Ryškiausi feminizmo protrūkiai pasireiškia liberalių judėjimų ir revoliucijų metu (1780-1790; 1850; XX amžiaus pradžia; 1960-1970). Jis mažiau reiškiasi, kada visuomenė vystosi tolygiai ir joje nepastebima jokių neramumų.
Pirmasis aktyvus feminizmo pasireiškimas buvo apie 1790 metus, kada Prancūzijoje pradėjo kurtis moteriški klubai. Tai buvo moterų susibūrimo vietos, kur aptardavo politinius įvykius bei pačios pradėdavo rašyti politines programas. Šiuose klubuose moterys tapo politiškai sąmoningesnėmis ir pradėjo reikalauti lygių teisių švietimo sistemoje, darbo sferoje bei valdžios struktūrose. Jų toks politinis sąmoningumas buvo inspiruotas Prancūzų revoliucijos deklaruotų laisvės, lygybės ir brolybės
(kodėl ne seserijos?) idėjų.
Tuo laiku buvo sukurta Moterų teisių deklaracija, kaip alternatyva Žmogaus teisių deklaracijai, kur buvo teigiama apie moterų ir vyrų teisių lygybę, nes moterys irgi yra naujai atsiradusios Respublikos pilietės. Šios Deklaracijos iniciatorė Marie Gouze 1793 metais buvo nuteista myriop už tokias radikalias politines pažiūras, o moterų klubai buvo oficialiai uždrausti.
XIX amžiaus feminizmas labiausiai buvo išvystytas JAV. 1830-50 daug moterų buvo įsitraukusios į socialinį judėjimą prieš vergiją.
Tačiau,neturėdamos jokių politinių teisių, jų peticijos ir protestai nesusilaukė pripažinimo. Pvz., , kada buvo priiminėjama konvencija uždraudžianti vergiją, nei viena moteris nebuvo įleista į kongreso posėdį.
Toks politinis moterų ignoravimas sukėlė moteriško protesto bangą, ir vergijos samprata, kuri vyravo rasinių santykių sferoje, buvo perkelta į vyro ir moters santykius, kur moterys matė save vyrų vergėmis.
Dar vienas svarbus įvykis –
Informacijos šaltinis (Laura rado):
http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/sociologijos-paskaitu-konspektas-puslapis13.html
Pirmoji feminizmo banga – kova dėl balsavimo teisės (XIX a. – XX a. pradžia). Antroji banga kilo XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje - tada pradėta kovoti už lyčių socialinių santykių, šeimos struktūros bei kultūros nuostatų keitimą.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Feminizmas
5. XIX-XX pr. Moterų judėjimo įvykiai chronologine tvarka
1810 – Švedijoje moterims suteikta galimybė įgyti su pardavimu susijusias profesijas
1825 - William Thompson ir Anna Wheeler knygoje “Appeal of One Half of the Human Race Against the Pretensions of the Other Half” propagavo moterų balsavimo teisę
1829 – Indijoje našlės susideginimas kartu su vyro lavonu paskelbtas nusikaltimu
1845 – Išleista Margaret Fuller knyga “ Women in the Nineteenth Century” ("Moterys devynioliktame amžiuje)
1866 – John Stuart Mill Bendruomenių rūmuose pristatė moterų balsavimo teisių projektą
1868 – Tailando karalius Mongkut moterims suteikė teisė pasirinkti sutuoktinį ir uždraudė vyrams parduoti žmonas be jų sutikimo
1868 – Anglijoje įsteigta Nacionalinė organizacija moterų balsavimo teisėms ginti
1869 – Elizabeth Cady Stanton tapo pirmąja moterimi, kalbėjusia apie balsavimo teisę moterims, JAV Kongreso svarstymuose
1869 – išleista John Stuart Mill (Anglija) knyga “The Subjection of Women” ("Moterų pavergimas") ir Léon Richier (Prancūzija) knyga “The Rights of Women” (Moterų teisės")
1869 – JAV įkurta Amerikos moterų balsavimo teisės asociacija ir Nacionalinė moterų balsavimo teisių asociacija
1871 – Vokietijos baudžiamasis kodeksas už abortus numatė 5 metus laisvės atėmimo ir uždraudė parduoti ir naudoti kontraceptines priemones
1877 – Londone prasidėjo Annie Besant ir Charles Bradlaugh teismas dėl pamfleto apie gimdymo kontrolę platinimo
1878 – Prancūzijoje įvyko Tarptautinis moterų teisių kongresas
1879 – išleista August Bebel “Woman and Socialism” ("Moterys ir socializmas")
1882 – Anglijoje pasklebtas Ištekėjusių moterų turto nuosavybės aktas
1882 – gydytoja Aletta Jacobs Amsterdame pirma pasaulyje atidarė pasaulinę gimdymo kontrolės kliniką
1884 – išleista Friedrich Engels knyga “Šeimos, privatinės nuosavybės ir valstybės kilmė"/"The Origin of the Family, Private Property and the State”
1886 – Pandita Ramabai veikale “High Castle Hindu Woman” analizuoja Indijos moterų priespaudą
1888 - JAV moterų iniciatyva buvo sukurta pirmoji tarptautinė moterų organizacija - Tarptautinė moterų taryba
1893 – Naujoji Zelandija tapo pirmąja šalimi suteikusia balsavimo teisę moterims
1895 – Elizabeth Cady Stanton ir moterų grupė išleido knygą "Women's bible" (“Moterų biblija”)
1898 – Charlotte Perkins Gilman išleido ‘Women and Economics” ("Moterys ir ekonomika")
1899 – Egipte Qasim Amin išleido “The Emancipation of Women” ("Moterų emacipacija")
1900 – Nadežda Krupskaja išleido “Woman Worker” ("Moterys darbininkės")
1900 – Paryžiuje Marguerite Souley-Darque dėstė pirmąjį moterų studijų kursą
1904 – susikūrė pirmasis Tarptautinis moterų aljansas
1906 – Suomija tapo pirmąją Europos valstybe pripažinusia moterų balsavimo teisę
1908 – Norvegija paskelbė lygaus darbo užmokesčio teisę
1908 – visos Rusijos feminisčių konferencijoje dalyvavo 1045 moterys
1911 – Europoje pirmą kartą švenčiama Tarptautinė moters diena
1913 – JAV įkurta Nacionalinė moterų partija
1917 - Rusijos moterys gavo balsavimo teisę
Women picket outside White House in 1917
1918 11 02 Moterims suteikiama pilna rinkimų teisė Lietuvoje. Tais pačiais metais rinkimų teisė suteikta moterims Anglijoje ir Kanadoje. Daugiau apie balsavimo teisę >>
1919 – popiežius Benediktas XV parėmė moterų balsavimo teisę
1919 – Versalio taikos sutartis sąlygojo Prancūzijos moterims lygų atlygį už lygų darbą
1920 – Sovietų sąjunga tapo pirmąja Europos valstybe legalizavusia abortus
1920 – JAV įkurta Moterų balsuotojų lyga
1923 – Huda Sha’rawi įkūrė Egipto feminisčių sąjungą
1923 – Lygių teisių pataisa pristatyta JAV Kongresui
1924 - Maria Jesus Alvarado Rivero ištremta iš Peru, nes kovojo už ištekėjusių moterų teises
1929 – išleista Virginia Woolf iš Anglijos knyga “A Room of One’s Own” (“Savas kambarys”) ir Phan Boi Chau iš Vietnamo knyga “The Women’s Question” ("Moterų klausimas")
1931 – Vokietijos moterys pradėjo kampaniją už abortus
1947 – Įkurta Jungtinių tautų komisija moterų klausimais
informacija iš VMN
1825 - William Thompson ir Anna Wheeler knygoje “Appeal of One Half of the Human Race Against the Pretensions of the Other Half” propagavo moterų balsavimo teisę
1829 – Indijoje našlės susideginimas kartu su vyro lavonu paskelbtas nusikaltimu
1845 – Išleista Margaret Fuller knyga “ Women in the Nineteenth Century” ("Moterys devynioliktame amžiuje)
1866 – John Stuart Mill Bendruomenių rūmuose pristatė moterų balsavimo teisių projektą
1868 – Tailando karalius Mongkut moterims suteikė teisė pasirinkti sutuoktinį ir uždraudė vyrams parduoti žmonas be jų sutikimo
1868 – Anglijoje įsteigta Nacionalinė organizacija moterų balsavimo teisėms ginti
1869 – Elizabeth Cady Stanton tapo pirmąja moterimi, kalbėjusia apie balsavimo teisę moterims, JAV Kongreso svarstymuose
1869 – išleista John Stuart Mill (Anglija) knyga “The Subjection of Women” ("Moterų pavergimas") ir Léon Richier (Prancūzija) knyga “The Rights of Women” (Moterų teisės")
1869 – JAV įkurta Amerikos moterų balsavimo teisės asociacija ir Nacionalinė moterų balsavimo teisių asociacija
1871 – Vokietijos baudžiamasis kodeksas už abortus numatė 5 metus laisvės atėmimo ir uždraudė parduoti ir naudoti kontraceptines priemones
1877 – Londone prasidėjo Annie Besant ir Charles Bradlaugh teismas dėl pamfleto apie gimdymo kontrolę platinimo
1878 – Prancūzijoje įvyko Tarptautinis moterų teisių kongresas
1879 – išleista August Bebel “Woman and Socialism” ("Moterys ir socializmas")
1882 – Anglijoje pasklebtas Ištekėjusių moterų turto nuosavybės aktas
1882 – gydytoja Aletta Jacobs Amsterdame pirma pasaulyje atidarė pasaulinę gimdymo kontrolės kliniką
1884 – išleista Friedrich Engels knyga “Šeimos, privatinės nuosavybės ir valstybės kilmė"/"The Origin of the Family, Private Property and the State”
1886 – Pandita Ramabai veikale “High Castle Hindu Woman” analizuoja Indijos moterų priespaudą
1888 - JAV moterų iniciatyva buvo sukurta pirmoji tarptautinė moterų organizacija - Tarptautinė moterų taryba
1893 – Naujoji Zelandija tapo pirmąja šalimi suteikusia balsavimo teisę moterims
1895 – Elizabeth Cady Stanton ir moterų grupė išleido knygą "Women's bible" (“Moterų biblija”)
1898 – Charlotte Perkins Gilman išleido ‘Women and Economics” ("Moterys ir ekonomika")
1899 – Egipte Qasim Amin išleido “The Emancipation of Women” ("Moterų emacipacija")
1900 – Nadežda Krupskaja išleido “Woman Worker” ("Moterys darbininkės")
1900 – Paryžiuje Marguerite Souley-Darque dėstė pirmąjį moterų studijų kursą
1904 – susikūrė pirmasis Tarptautinis moterų aljansas
1906 – Suomija tapo pirmąją Europos valstybe pripažinusia moterų balsavimo teisę
1908 – Norvegija paskelbė lygaus darbo užmokesčio teisę
1908 – visos Rusijos feminisčių konferencijoje dalyvavo 1045 moterys
1911 – Europoje pirmą kartą švenčiama Tarptautinė moters diena
1913 – JAV įkurta Nacionalinė moterų partija
1917 - Rusijos moterys gavo balsavimo teisę
Women picket outside White House in 1917
1918 11 02 Moterims suteikiama pilna rinkimų teisė Lietuvoje. Tais pačiais metais rinkimų teisė suteikta moterims Anglijoje ir Kanadoje. Daugiau apie balsavimo teisę >>
1919 – popiežius Benediktas XV parėmė moterų balsavimo teisę
1919 – Versalio taikos sutartis sąlygojo Prancūzijos moterims lygų atlygį už lygų darbą
1920 – Sovietų sąjunga tapo pirmąja Europos valstybe legalizavusia abortus
1920 – JAV įkurta Moterų balsuotojų lyga
1923 – Huda Sha’rawi įkūrė Egipto feminisčių sąjungą
1923 – Lygių teisių pataisa pristatyta JAV Kongresui
1924 - Maria Jesus Alvarado Rivero ištremta iš Peru, nes kovojo už ištekėjusių moterų teises
1929 – išleista Virginia Woolf iš Anglijos knyga “A Room of One’s Own” (“Savas kambarys”) ir Phan Boi Chau iš Vietnamo knyga “The Women’s Question” ("Moterų klausimas")
1931 – Vokietijos moterys pradėjo kampaniją už abortus
1947 – Įkurta Jungtinių tautų komisija moterų klausimais
informacija iš VMN
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)